Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje pamaldos vyks gegužės 12 d. 13 val.

Dėl bažnytinių patarnavimų kreiptis į kunigą

V. Klesevičių tel. +370 611 18166.

Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčios

vidaus remonto darbams paramą skyrė

1. Donatas Kazlauskas – 2000 Eur.
2. Gerhard ir Monika Neubacher – 50 Eur.
3. Pasirašyta sutartis su Vilkaviškio rajono savivaldybe, kuri projekto įgyvendinimui skyrė 13 000 Eur.
4. Emilė Žučenkienė ir jos šeima – 50 Eur.
5. ….čia gali būti įrašyta ir Jūsų pavardė.
6. ….

Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčioje greitu laiku prasidės vidaus remonto darbai, tačiau dėl lėšų trūkumo šiais metais visko atlikti nebus įmanoma, bet tikrai tikimasi atlikti didesnę dalį suplanuotų darbų tvarkant bažnyčios lubas ir grindis. Likusius darbus bei bažnyčios lubų apšiltinimą, zakristijos bei pagrindinio įėjimo aikšelės remonto darbus būtų galima atlikti surinkus tam reikiamą pinigų sumą.

Galite prisidėti ir Jūs su savo auka, kurią galite pervesti į Vištyčio evangelikų liuteronų parapijos sąskaitą LT10 7044 0600 0670 8923, nurodant, kad t.y. auka bažnyčios remonto darbams. Pradėtas aukotojų sąrašas bus pildomas gavus bet kokią Jūsų auką.

Laikraštyje “Santaka“ straipsnis apie Vištyčio liuteronų bažnyčią 2024-04-16 Nr. 27(4647) http://www.santaka.info

Bažnyčiai reikalingas vidaus remontas

Bažnyčios senoji stogo danga jau yra pakeista, bet dar likę daug vidaus remonto darbų, kuriuos reikia atlikti, tai sutvarkyti bažnyčios lubas ir grindis, bei zakristijos lubas ir grindis, ir pagrindinio įėjimo lauko aikštelę. Vilkaviškio rajono savivaldybei yra pateikta paraiška – projektas tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo projektų finansavimo konkursui, tačiau yra reikalingas ir mūsų visų indėlis. Galintys prisidėti savo auka galite paaukoti pavedimu į Vištyčio evangelikų liuteronų parapijos sąskaitą – LT10 7044 0600 0670 8923. Nuoširdus ačiū visiems aukotojams. “Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją.“ 2Kor 9,7.

Jūs galite paremti savo parapiją skirdami 1,2% GPM . Visa tai galite padaryti internetu.

1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS).

2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite „Deklaravimas“, tada kairiajame vertikaliame meniu – „Pildyti formą“.

3. Pasirinkite „Prašymas skirti paramą“.

4. Užpildykite FR0512 v.5 formą tiesiogiai EDS portale (gaublio ženkliukas).

5. Jums reikia pasirinkti gavėją įrašant jo identifikacijos numerį (kodą) – 300010983

6. Įrašyti mokesčio dalies dydį (procentais) – 1,2

7. Įrašyti mokestinį laikotarpį ( galima pasirinkti iki 2026 m.)

8. Formuoti prašymą ir pateikti.

Vyskupo velykinis sveikinimas

„Broliai, aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite ir kuria būsite išgelbėti, jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; antraip būtumėte veltui tikėję. Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; Jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai. (1 Kor 15,1-11)“

Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,

Apaštalas Paulius laiške Korinto krikščionims primena, kokia yra jo skelbiama Evangelija. Laiško skaitytojai ir klausytojai ją buvo visai neseniai priėmę ir tapę krikščionimis. Bet labai greit iškilo būtinybė vėl priminti Gerąją Naujieną, nes tarp krikščionių atsirado mokančių, kad nebus mirusiųjų prisikėlimo.

Kaip Korinto parapijai buvo būtinas toks priminimas, taip yra ir mums. Net nepajusdamos mūsų širdys labai lengvai pasiduoda šėtono, pasaulio arba savo pačių vilionėms. Daugelis krikščionių lyg ir tiki, kad Kristus yra prisikėlęs, tačiau gyvena, kalba, mąsto ir jaučia taip, tarsi tai nieko bendra neturėtų su jais. O dažniausiai mūsų mintis taip užplūsta rūpesčiai, vargai ir įvairios baimės, kad jose nebelieka vietos Kristui ir Jo Žodžiui. Net nepajuntame, kaip mumyse gęsta tikėjimas, viltis ir meilė, pradingsta Dievo vaikų džiaugsmas ir ramybė. Tik stebimės, kad mūsų sielas, kūnus, darbus, santykius su artimaisiais, kažkada buvusius gražius siekius apkloja tamsa, o mūsų palydovais tampa neviltis, pyktis ir nesibaigiantis nerimas.

Apaštalas Paulius, surašydamas pirmųjų krikščionių tikėjimo išpažinimą, iš karto veda mus prie kryžiaus: „Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes.“ (1 Kor 15,3) Tau ir man rodo į Nukryžiuotąjį, kuris taip tave ir mane myli, kad prisiėmė mūsų kaltes, tapdamas tobula auka, tobulu Velykų Avinėliu, atperkančiu mus iš pragaro bei priimančiu visą mums skirtą Dievo rūstybę ir bausmę, kad nebepriklausytume mirčiai.

Tada keliaujame prie Kristaus kapo, į kurį Jis buvo paguldytas: „Jis buvo palaidotas“. Ant kapo užritintas akmuo ir pastatyti sargybiniai. Mums neduota suprasti, kaip vyko Viešpaties nužengimas į pragarus ir kaip – Prisikėlimas. Tačiau žodžiai „prikeltas trečiąją dieną“” mus tarsi atveda prie tuščio Viešpaties kapo, kuriuo stebisi moterys ir apaštalai. Skaitydami šį laiško skyrių toliau, matome, kaip apaštalas aprašo prisikėlusio Viešpaties pasirodymus apaštalams ir kitiems mokiniams. O paskui jau ir jam pačiam…

Kažkada tas pats Paulius, tuomet dar nešiodamas Sauliaus vardą, nekentė Bažnyčios ir uoliai stengėsi ją sunaikinti. Tačiau pakeliui į Damaską, vykstantį suiiminėti krikščionių, „staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Jis klausė: „Kas Tu esi, Viešpatie?“ Šis atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji“.“ (Apd 9,3-5). Toks buvo Jėzaus pasirodymas, nuo kurio prasidėjo jau nebe Evangelijos naikintojo, bet Evangelijos skelbėjo, Jėzaus rinktinio įrankio kelias. Kitaip nei kiti apaštalai, Šv. Paulius pats matė Jėzų tik regėjime, tačiau taip Jį pamilo, kad ėmė nedelsiant Jį skelbti – ir skelbia mums iki šiol. Jo nesustabdė nei užgaulės, nei mušimai, nei pavojai, nei budelio įvykdyta egzekucija. Jis žinojo, kad Jėzus yra gyvenimas. Jis troško, kad prisikėlusiam Jėzui atsivertų visų žmonių širdys. Jėzų įtiki ir pamilsta visos tautos. Jo pergale prieš mirtį džiaugiamės ir mes.

Kol kas negalime girdėti Jo balso, bet girdime Jo Žodį. Kol kas negalime regėti Jo veido, bet regime ir priimame Jį, kai Jis savo Bažnyčią aplanko Kūno ir Kraujo Sakramente.

Kristus tenušviečia mus savo Evangelijos šviesa, teatgaivina mumyse tikėjimą, viltį ir meilę ir teatnaujina Krikšte suteiktą Dievo vaikų džiaugsmą, kad savo žemiškuose keliuose sustotume ir pakeltume žvilgsnius į Jį ir priimtume amžinąjį gyvenimą, kurį mums dovanoja Viešpats Jėzus Kristus.

Su Prisikėlimu!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Vyskupo velykinis sveikinimas

Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“

Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ (Mt 28,10.16-20)

Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,

Kasmet švęsdami Kristaus Prisikėlimą, esame raginami pakelti savo žvilgsnius, savo širdis nuo kasdienių reikalų, rūpesčių, baimių ir pažvelgti į savo Viešpatį. Nors ir žinome,

kad mums, krikščionims, nedera kliautis šiuo praeinančiu pasauliu, tačiau, kol gyvename kūne, mūsų nuodėminga prigimtis vis skatina ieškoti prasmės ir ramybės ten, kur nėra ir negali būti. Kaip moterims, tą šventą rytą ieškojusioms Jėzaus kape, taip ir mums vėl ir vėl suskamba angelo žodžiai: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (Lk 24,5-6)

Nėra paprasta visa savo esybe išgirsti ir išpažinti Prisikėlimo žinią. Ypač tai sunku dabar, kai visa žemė yra apimta karų, žmonių judėjimo, nerimo. Ne vien bauginantys įvykiai, bet ir visa apraizganti nemeilė, žiaurumas ir beširdiškumas verčia mus klausti: o kokios jėgos čia veikia? Ar viskas vyksta savaime, ar vis tik pasaulį valdo regimi ir neregimi šio pasaulio galingieji?

Prisikėlęs Jėzus daugelį kartų buvo susitikęs su apaštalais ir kitais mokiniais. Evangelijoje pagal Matą skaitome apie susitikimą Galilėjoje. Jėzus prabilo net į tuos, kurie Juo abejojo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Si prisikėlusio, mirtį nugalėjusio Viešpaties žinia skirta ne tik apaštalams, bet ir visai Bažnyčiai – mums visiems. Jėzus, Dievas ir Žmogus, už mus iškentęs pažeminimą ir kryžiaus mirtį, prisikėlė, tapdamas mūsų prisikėlimu, mūsų amžinojo gyvenimo priežastimi. Jis yra Viešpats!

Ateis diena, kai Jo viešpatavimas bus apreikštas kiekvienam žmogui, kada nors gyvenusiam žemėje. Tačiau dabar apie Jo viešpatavimą žino tik Jo tauta – Bažnyčia. Apie Jo viešpatavimą žinai ir jame dalyvauji tu, kuris esi pakrikštytas / pakrikštyta Jame. Skaitome: „Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6,4).

Prisikėlęs Viešpats vadovauja savo tautai, Jis yra Bažnyčios ir tavo, krikščioni, gerasis, mylintis Valdovas. Jis ir šiandien nuplauna žmones Krikšto vandenimis, per kunigus paskelbia nuodėmių atleidimą, maitina savo Kūnu ir Krauju, kalba mums savuoju Žodžiu. Ir visa tai tam, kad tu ir aš Jame turėtume tikrą gyvenimą, tikrą ramybę ir džiaugsmą.

Ar tai būtų taikos, ar sukrėtimų metai, Jis pažada: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Dabar visiškai išsipildo pranašo žodžiai, kuriuos mes skaitome Kalėdų laike: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir Jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: ,Dievas su mumis“¹ (Mt 1,23). Kas bebūtų pasaulyje, Jis yra davęs įsaką apaštalams ir visai Bažnyčiai: padaryti Jo mokiniais, Jo amžinosios Karalystės piliečiais, visų tautų žmones – juos krikštyti vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios ir mokyti visa, ką Jis yra įsakęs.

Taigi, kiekviena diena mums yra prisikėlusio Viešpatie Jėzaus Kristaus diena. Ir mes esame pašaukti būti Jo pasiuntiniais. Ir jei Šventasis Krikštas, išskyrus ypatingus atvejus, yra dvasininkų tarnystė, tai išpažinimas – visų krikščionių pašaukimas. Kristaus mokymas neapsiriboja vien prisakymais, ką daryti ar kaip nesielgti. Svarbu, kad kiekvienas žmogus mokytųsi pažinti, pasitikėti, pamilti ir išpažinti mūsų Viešpatį, mūsų mirties nugalėtoją Jėzų Kristų.

Viešpatie, aplankyk mus savo ramybe ir palaimink, kad taptume Tavo Prisikėlimo džiaugsmo skelbėjais šiame pasaulyje!

Sveikinu su Prisikėlimu!

Kristus Prisikėlė!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Vyskupo kalėdinis sveikinimas

Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. (Pr 1,3-4)

Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,

Pasaulio sukūrimas prasidėjo nuo šviesos. Dievas tarė, ir Jo ištartas Žodis tapo šviesa. Dievas panoro, kad žmogus, sukurtas pagal Jo paveikslą, gyventų šviesoje.

Tačiau jaučiame, kad visą gyvenimą mūsų sielos ir kūnai ilgisi šviesos – tiek dvasinės, tiek kūniškos. Apniukus orams, apniunka ir mūsų nuotaika. Imame ilgėtis saulės šviesos, ilgesnių dienų. O ką ir kalbėti apie Ukrainos žmones, dėl piktavalių naikintojų priverstus nuolat kęsti tamsą ir šaltį. Ne tik mūsų akys, bet ir širdys trokšta šviesos. Tačiau turime pripažinti, kad, jei Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos, tai mūsų gyvenime šviesa ir tamsa yra tarsi susimaišiusios. Net ir norėdami gero, mes sukuriame blogį. Net nenorėdami neapgalvotu žodžiu labai lengvai sužeidžiame kitą žmogų. Mūsų sumanymai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodytų kilnūs, pasirodo buvo lemti puikybės ir savanaudiškumo.

Taip nutiko, nes mes, žmonės, labiau pamėgome klaidinančius velnio pažadus ir savo pačių išmintį, nei Dievo Žodį. Todėl tamsa įėjo į kiekvieną mūsų gyvenimo sritį ir pasiliko mums viešpatauti. Karai, smurtas, kenčiančiųjų aimanos, piktadarių siautėjimas… Visa žmonijos istorija liudija apie tamsą, nuodėmę, nors labai dažnai kalba apie šviesą.

Mums, krikščionims, gražiai papuoštos ir apšviestos Kalėdų eglutės, Advento vainikų žvakelės yra daugiau nei išorinė šventinė nuotaika. Mums tai primena didžiausią Dovaną, nužengusią naktį iš dangiškų aukštybių – Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Apie Jį Jono Krikštytojo tėvas Zacharijas giedojo: „Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo mus aplankė šviesa iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“. (Lk 1,78-79)

Evangelistas Jonas, Šventosios Dvasios įkvėptas, mums taria: „Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“ (Jn 1,4-5) Pats Jėzus apie save kalba: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“ (Jn 8,12)

Jėzus atėjo sunaikinti mūsų nuodėmę, mirtį, išplėšti mus iš velnio valdžios. Jis tai padarė pasiimdamas mūsų tamsybę ir visą mums skirtą Dievo rūstybę sau. Jėzaus Kristaus kryžiuje buvo sunaikinta mūsų nuodėmė ir mirtis, o mums dovanojamas gyvenimas. Tu turi pagrindą džiūgauti, švęsti ir garbinti Dievą, nes į tavo gyvenimą ateina Žodis ir vietoj tamsos vėl atsiranda šviesa, kurios tamsybės jau nebeužgoš.

Jėzus ateina mums šviesti. Jis Žodžiu, Šventojo Krikšto vandenimis, Kūno ir Kraujo Sakramentu nori savo žmones atgaivinti, išgydyti, paguosti, atleisti nuodėmes ir prašalinti iš mūsų gyvenimų tamsą.

Linkiu, kad Kristus mums šviestų ir kad ne tik Kalėdų metu mūsų širdys patirtų pažadėtąją amžinybės šviesą: „Mieste stovės Dievo ir Avinėlio sostas, ir Jo tarnai garbins Jį. Jie regės Jo veidą, ir jų kaktose bus Jo vardas. Nakties nebebus, jiems nereikės nei žiburio, nei saulės šviesos, nes Viešpats Dievas jiems švies, ir jie viešpataus per amžių amžius.“ (Apr 22,3-5)

Palaimintų Kalėdų ir Naujųjų 2023-ųjų Viešpaties metų!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Pagaliau išaušo ilgai laukta diena. Bažnyčia pasipuošė nauju stogu. Jau nebereikia baimintis dėl lietaus ar sniego, kurie pakenks ir gadins bažnyčios stogo konstrukcijas ar bažnyčios lubas, grindis, suolus.

O visa ko pradžia buvo kunigas Mindaugas Kairys, kurio rūpesčiu Vokietijoje buvo surastos čerpės, kurios, beje, dar buvo ir padovanotos Lietuvos liuteronų bažnyčiai. Čerpės buvo parvežtos iš Vokietijos į Lietuvą ir paskirtos bažnyčioms, kurių stogus jau buvo būtina keisti. Tiesa, čerpės Lietuvą pasiekė dar 2017 metų gruodžio mėnesį, tačiau, kad pradėti stogo keitimo darbus negausi Vištyčio parapija tam nebuvo sukaupusi jokių pinigų. Pagalbos teko ieškoti kreipiantis į visus. Pati pirmoji aukotoja, kuri atsiliepė buvo Cynthia Spurgat Jacobson iš Amerikos. Vištyčio bėdoms neliko abejingi ir kiti amerikiečiai, kurie buvo atvykę paviešėti į Lietuvą ir aplankyti savo tėvų žemės, tai Russell ir Jackie Forba šeima. Jie sugrįžo į namus ir kreipėsi į visus savo giminaičius prašydami aukoti bažnyčios stogui. Daugelis jų išgirdo ir atsiliepė. Bažnyčios bėdas matė ir Lorinda bei Edwin Heide, kurie po Vištyčio bažnyčios kiauru stogu atnaujino 38 metus trunkančios santuokos įžadus, o sugrįžę į namus intensyviai ieškojo pačios įvairiausios pagalbos. Weber giminė iš Vokietijos ir Amerikos susirinko taip pat su dideliu nerimu po kiauru bažnyčios stogu. Aišku, nemaža dalis lėšų parapijai buvo paskirta ir iš mūsų valstybės asignavimo pinigų, už kuriuos buvo nupirkta reikalingos medžiagos. Savo aukas Vištyčiui skyrė ir šv. Mikolajaus liuteronų parapija bei Martyno Liuterio federacija iš Vokietijos, o pati didžiausia parama mus pasiekė iš Pasaulinės liuteronų federacijos. Tik daugeliui susivienijus, tik kartu aukojant ir skiriant lėšas buvo įmanoma sulaukti šio stebuklo, kurį išpildė UAB Vidara. Nuoširdus ačiū visiems už aukas, ir už maldas.

Tiesa, nors bažnyčios stogas ir šviečia, tačiau vidaus vaizdas dar “šaukiasi“ pagalbos. Tad mes ir toliau vis dar kviečiam būti kartu visus galinčius aukoti ar kuo nors prisidėti. Reikia sutvarkyti bažnyčios ir zakristijos lubas bei įlūžusias grindis. Galintiems aukoti nurodome Vištyčio evangelikų liuteronų parapijos sąskaitą:

A.s. LT10 7044 0600 0670 8923

• 

• 

Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Prisiminkime, kaip penktadienį, kryžiuojant Jėzų ir Jam mirus, taip pat įvyko žemės drebėjimas. Tuomet šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimų ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ (Mt 27,54) Prisikėlimo rytą sargybiniai, taip pat patyrę smarkų žemės drebėjimą, išvydę nuritintą akmenį ir angelą, atsisėdantį ant kapo akmens, pastiro lyg negyvi.

Kartais vaizduojamės, kad tai angelas išleido Jėzų iš kapo. Bet Jėzus jau buvo prisikėlęs, Jam angelo pagalbos nereikėjo. Juk neužilgo Jis pasirodys mokiniams, įeidamas per užrakintas duris. Jis parodys randus, kad šie nuramintų ir išgydytų abejojančiųjų širdis. Angelas nuritino akmenį, kad moterys, atėjusios į savo didžiausios širdgėlos ir gedulo vietą, pamatytų, kad gedėti nebereikia, kad atėjo laikas džiaugsmui.

Angelas nuramina moteris, tardamas: Jūs nebijokite!…Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Ramindamas jis remiasi ne savo išmintimi, bet išsipildžiusiu Dievo pažadu. Kaip buvo sakęs… skamba lyg nuolatinis priminimas visai Bažnyčiai, kad Dievo Žodis yra gyvas ir visuomet pildosi. Mes linkę pamiršti, kas mums sakyta, ir dangiškoji būtybė ne tik moterims Prisikėlimo rytą, bet ir mums primena, jog Viešpats Žodyje duotą pažadą ištesi.

Jis, kaip buvo žadėta, nužengė į mūsų pasaulį sugrąžinti žmoniją pas Dievą. Jis tapo kaip mes. Jis kryžiaus mirtimi atpirko visas mūsų nuodėmes ir prisikėlimu nugalėjo pragarą bei mūsų mirtį. Kaip žadėjęs, Jis gyvena Bažnyčioje, maitindamas savo mylimus žmones Žodžiu ir Sakramentais. Kaip žadėjęs, Jis maloningai atleidžia mūsų nuodėmes, gydo sielos ir kūno žaizdas ir, atėjus valandai, prikels mus iš mūsų kapų amžinajam gyvenimui, kur niekas jau nebeskirs mūsų nuo Jo meilės.

Sunkūs metai teko žmonijai nuo paskutinių Velykų. Per tą laiką daug kas dėl išplitusios pavojingos infekcijos atsisveikino su artimaisiais. Daugeliui žmonių šis laikas atnešė įvairiausių sužeidimų, nuostolių, įtampų. Mes, krikščionys, prisimename angelo žodžius: Jūs nebijokite… Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Pasaulis, ištiktas nelaimių, tegali pastirti lyg negyvas, kaip tie kareiviai, nes arba neišgirdo, arba nepriėmė Evangelijos. Todėl pasauliui lieka nerimas ir mirties bei teismo baimė. O visiems Jį priėmusiems – gyvenimas Jo artume. Todėl iš širdies gelmių kuo dažniau garsiai tarkime: Kristus prisikėlė!

Su Kristaus Prisikėlimu!

Brolis Kristuje,

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Vištyčio bažnyčia bus atvira asmeninei maldai ar asmeniniam pokalbiui su kunigu gruodžio 25 d. nuo 15 iki 16 val. Dėl bažnytinių patarnavimų (laidotuvių, ligonių lankymo, Šv.Vakarienės) bei visais kitais klausimais kreipkitės į kunigą V.Klesevičių tel. 8 611 18166, el.p. vklesevicius@gmail.com

Nuotolinės pamaldos bus transliuojamos:2020 m. gruodžio 24 d. (Kūčių dieną) 17 val. iš Vilniaus liuteronų bažnyčios tiesiogiai per LRT Plius kanalą.2020 m. gruodžio 25 d. (I Kalėdų dieną) 10 val. iš Tauragės liuteronų bažnyčios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Facebook paskyroje.

Pradžioje buvo Žodis

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Jis pradžioje buvo pas Dievą.

Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

Jame buvo gyvybė,

ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

Šviesa spindi tamsoje,

ir tamsa jos neužgožė.

Jn 1, 1-5

Mums gali atrodyti, kad šios Kalėdos bus ir yra kitokios nei įprastai, tačiau visa tai priklauso tik nuo mūsų. O ko mums reikia, kad būtų Kalėdos, kad įvyktų tikroji Kalėdų šventė. Ar Kalėdoms yra svarbus kuo didesnis žmonių skaičius? Tikrai ne. Kad Kalėdos įvyktų, be mūsų tereikia Kristaus. Kristus yra Žodis, kuris buvo pradžioje, buvo pas Dievą, per jį visa atsirado, Jis įsikūnijo, užgimė ir mums. Su Kristumi Kalėdos yra gyvos ir šviesios, ir jokia tamsa jų neužgoš. Tegul tas Žodis užgimsta ir šiais metais kiekvienoje širdyje, tegul Jis ateina į kiekvieną miestą ir kaimą, namus, šeimą ir pas vienišą žmogų. Tas Žodis gali būti ištartas ir turi būti ištartas kiekvieno mūsų lūpomis, Žodis gali būti priimtas kiekvienos tikinčios širdies ir tuomet visa atsiranda, tampa nauja, visa tampa šviesiau ir visa yra gyvybinga. Tad šviesių ir gyvybingų Jums šių Kalėdų. Ištarkim savo lūpomis šį Žodį, sukurkim Kalėdas, švęskim jas su šviesa ir gyvybe, ir gyvenimas pasikeis, kai mes gyvensim su šiuo Žodžiu, nes Jis visa kuria, visa atperka, visa šventina.

Palaimintų Kalėdų su Žodžiu – Kristumi!

Kun.Vaidas Klesevičius

 

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos nutarimas

dėl bažnyčios gyvenimo COVID-19 pandemijos metu

nuo 2020 m. balandžio 27 d.

LELB Konsistorija, atsižvelgdama į esamą situaciją šalyje bei liuteronų troškimą rinktis į pamaldas bažnyčioje, nutaria:

Priminti kunigams ir parapijiečiams, kad tiek šalyje, tiek pasaulyje, koronaviruso keliama grėsmė nesumažėjo. Tad privaloma saugotis patiems ir saugoti vieniems kitus lygiai taip pat, kaip tai darėme karantino pradžioje, per Velykas ir dabar.

Rekomenduoti rizikos grupėms priklausantiems asmenims nesilankyti pamaldose, o rizikos grupėje esantiems kunigams susilaikyti nuo pamaldų laikymo.

Prisiminti, kad ten, kur šiuo metu leidžiama lankytis (pvz. paslaugų, prekybos vietose) griežtai apribotas žmonių skaičius.

1. Nuo Cantate sekmadienio (2020 05 10) laikomos pamaldos. Švenčiama tik Žodžio liturgija. Šis sekmadienis pasirinktas todėl, kad prieš jį esantysis yra Motinos diena, kurios metu, įprastai, bažnyčios gausiai lankomos. Kviečiame tą dieną nevykti pas mamas.
2. Rekomenduojame pamaldas laikyti lauke.
3. Pamaldų metu parapijiečiams privaloma būti su apsauginėmis kaukėmis, o bažnyčios privalo būti aprūpintos dezinfekcinėmis priemonėmis.
4. Pamaldų metu negiedama nei liturgija, nei bendros giesmės (dėl apsauginių kaukių naudojimo).
5. Pamaldų metu žmogus nuo kito žmogaus lauke turi laikytis saugaus 2 metrų atstumo, o viduje vienam žmogui turi būti skira ne mažiau nei 10 kvadratinių metrų.
6. Suprantame, kad žmonės yra pasiilgę vieni kitų ir yra įpratę bažnyčioje bendrauti artimai ir šiltai. Tačiau prieš pamaldas ir po pamaldų parapijiečių prašome nesibūriuoti ir vengti artimo kontakto.
7. Toliau sekmadieniais bus transliuojamos pamaldos 11 valandą Kelio Facebook ir Youtube paskyrose.
8. Toliau kasdien 20 val. meldžiamės „Tėve mūsų“, kur tai įmanoma, skambiname bažnyčių varpais ir giedame 311 giesmę.
9. Visi kiti renginiai bei veiklos (sekmadieninės mokyklėlės, konfirmantai, chorai, Biblijos studijos) Bažnyčioje tebėra atšaukti, kaip anksčiau nutarta, iki birželio 1 d.
10. Ir toliau karantino metu nešarvoti bažnyčiose. Laidojimo pamaldos turi vykti lauke, dalyvaujant patiems artimiausiems žmonėms.

Dėl bažnytinių patarnavimų kreiptis į kunigą V.Klesevičių tel.8 611 18166.

 

Laida “Kelias” per “LRT Kultūra“ kanalą rodoma  sekmadieniais 8 val.

Lietuvose evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija, atsižvelgdama į LR vyriausybės nuo lapkričio 7 d. skelbiamą karantiną, primena ankstesnes, pavasario karantino metu priimtas nuostatas bei priima kai kurias naujas.

1. Pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčiose yra laikomos. Taip pat organizuojamos nuotolinės pamaldos. Atsižvelgdamas į epidemiologinę situaciją parapijoje bei tikinčiųjų poreikius, dėl pamaldų laikymo ar atšaukimo sprendžia parapijos klebonas.

2. Bažnyčiose laikomi visi patarnavimai.

3. Rekomenduojame rizikos grupėms priklausantiems asmenims nesilankyti pamaldose.

4. Parapijiečiai privalo dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes. Bažnyčiose turi būti paruoštas ir naudojamas dezinfekcinis skystis.

5. Pamaldų metu žmogus nuo kito žmogaus turi laikytis saugaus 2 metrų atstumo tarp asmenų arba artimų asmenų grupių (pvz. šeimos narių). Bažnyčioje vienam žmogui turi būti skira ne mažiau nei 10 kvadratinių metrų.

6. Pamaldos laikomos su Šventosios Vakarienės sakramentu, dalyviams prie altoriaus prieinant ir suklaupiant po vieną šeimą / žmogų. Kunigai dalija Kristaus kūną, pamirkę į taurę ir paduodami žmogui į ranką. Šventosios Vakarienės dalyviai dezinfekuoja rankas, prieš ateidami prie altoriaus. Šventosios Vakarienės metu kunigai dėvi kaukes, naudoja dezinfekcines priemones.

7. Visi kiti renginiai bei veiklos (sekmadieninės mokyklėlės, konfirmantų pamokos, choro repeticijos, Biblijos studijos ir kt.) Bažnyčioje nevykdomi. Kai įmanoma, veikla organizuojama nuotoliniu būdu.

8. Karantino metu nešarvojama bažnyčiose. Laidojimo pamaldos turi vykti lauke – kapinėse, dalyvaujant patiems artimiausiems žmonėms.

Lapričio 8 d., švęsdami trečiąjį sekmadienį prieš Adventą, skaitysime Dievo žodį iš apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams: „Juk Kristus numirė ir atgijo, idant būtų ir gyvųjų, ir mirusiųjų Viešpats.“ (Rom 14,9)

Tegu mūsų Viešpats Jėzus Kristus, sunaikinęs nuodėmę ir mirtį, apsaugoja mūsų kūnus ir sielas. Ir mes, keliaudami per nerimo pripildytą pasaulį, su meile ir kantrumu pasirūpinkime vieni kitais, kaip Kristus mumis rūpinasi.

Brolis Kristuje,

vyskupas Mindaugas Sabutis

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pirmininkas

Jūs galite paremti savo parapiją skirdami 1,2% GPM . Visa tai galite padaryti internetu iki liepos 1 d.

1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) čia.
   2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite „Deklaravimas“, tada kairiajame vertikaliame meniu – „Pildyti formą“.
   3. Pasirinkite „Prašymas skirti paramą“.
   4. Užpildykite FR0512 v.4 formą tiesiogiai EDS portale (gaublio ženkliukas).
   5. Jums reikia užpildyti šiuos laukelius:

 

• 5 Mokestinis laikotarpis – 2019
• 6S Mokesčio dalį skiriu paramos gavėjams – ✔
• E1 Gavėjo tipas – 2[paramos gavėjas]
• E2 Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 300010983
• E4 Mokesčio dalies dydis (procentais) –iki 1,2
• E5 Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio – vėliausiai iki 2023 m. [pildoma tik norint paramą skirti ilgiau kaip 1 metus]

Liepos 21-28 d. Lietuvoje susitiko iš Vokietijos ir Amerikos atvykę Weber giminės. Vištytyje aplankė savo tėvų ir senelių bažnyčią, apžiūrėjo namus, kuriuose kadaise prieš karą gyveno Weber, susitiko su pažįstamais ir kaimynais, pakalbino senuosius Vištyčio gyventojus.

Tobias pasidalino savo mamos išsaugotomis istorinėmis Vištyčio nuotraukomis

 

Trudy Davis iš Kanados sutiko pasidalinti istorine savo šeimos nuotrauka. Joje užfiksuota prosenelio Georg Birkoben (Berkoben) gimusio 1858 m. Varteliuose ir mirusio 1939 m. Vaitkabaliuose laidotuvių akimirka. Nuotraukos priekyje galime matyti senelius Anna Koch Birkoben ir Josef Birkoben, o taip pat ir kitus šeimos narius: Kerstein, Neubacher, Koch, Budnik Doszkis ir kunigą M.Bumbulį.