Vištyčio bažnyčia bus atvira asmeninei maldai ar asmeniniam pokalbiui su kunigu gruodžio 25 d. nuo 15 iki 16 val. Dėl bažnytinių patarnavimų (laidotuvių, ligonių lankymo, Šv.Vakarienės) bei visais kitais klausimais kreipkitės į kunigą V.Klesevičių tel. 8 611 18166, el.p. vklesevicius@gmail.com

Nuotolinės pamaldos bus transliuojamos:2020 m. gruodžio 24 d. (Kūčių dieną) 17 val. iš Vilniaus liuteronų bažnyčios tiesiogiai per LRT Plius kanalą.2020 m. gruodžio 25 d. (I Kalėdų dieną) 10 val. iš Tauragės liuteronų bažnyčios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Facebook paskyroje.

Pradžioje buvo Žodis

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

Jis pradžioje buvo pas Dievą.

Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

Jame buvo gyvybė,

ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

Šviesa spindi tamsoje,

ir tamsa jos neužgožė.

Jn 1, 1-5

Mums gali atrodyti, kad šios Kalėdos bus ir yra kitokios nei įprastai, tačiau visa tai priklauso tik nuo mūsų. O ko mums reikia, kad būtų Kalėdos, kad įvyktų tikroji Kalėdų šventė. Ar Kalėdoms yra svarbus kuo didesnis žmonių skaičius? Tikrai ne. Kad Kalėdos įvyktų, be mūsų tereikia Kristaus. Kristus yra Žodis, kuris buvo pradžioje, buvo pas Dievą, per jį visa atsirado, Jis įsikūnijo, užgimė ir mums. Su Kristumi Kalėdos yra gyvos ir šviesios, ir jokia tamsa jų neužgoš. Tegul tas Žodis užgimsta ir šiais metais kiekvienoje širdyje, tegul Jis ateina į kiekvieną miestą ir kaimą, namus, šeimą ir pas vienišą žmogų. Tas Žodis gali būti ištartas ir turi būti ištartas kiekvieno mūsų lūpomis, Žodis gali būti priimtas kiekvienos tikinčios širdies ir tuomet visa atsiranda, tampa nauja, visa tampa šviesiau ir visa yra gyvybinga. Tad šviesių ir gyvybingų Jums šių Kalėdų. Ištarkim savo lūpomis šį Žodį, sukurkim Kalėdas, švęskim jas su šviesa ir gyvybe, ir gyvenimas pasikeis, kai mes gyvensim su šiuo Žodžiu, nes Jis visa kuria, visa atperka, visa šventina.

Palaimintų Kalėdų su Žodžiu – Kristumi!

Kun.Vaidas Klesevičius

 

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos nutarimas

dėl bažnyčios gyvenimo COVID-19 pandemijos metu

nuo 2020 m. balandžio 27 d.

LELB Konsistorija, atsižvelgdama į esamą situaciją šalyje bei liuteronų troškimą rinktis į pamaldas bažnyčioje, nutaria:

Priminti kunigams ir parapijiečiams, kad tiek šalyje, tiek pasaulyje, koronaviruso keliama grėsmė nesumažėjo. Tad privaloma saugotis patiems ir saugoti vieniems kitus lygiai taip pat, kaip tai darėme karantino pradžioje, per Velykas ir dabar.

Rekomenduoti rizikos grupėms priklausantiems asmenims nesilankyti pamaldose, o rizikos grupėje esantiems kunigams susilaikyti nuo pamaldų laikymo.

Prisiminti, kad ten, kur šiuo metu leidžiama lankytis (pvz. paslaugų, prekybos vietose) griežtai apribotas žmonių skaičius.

1. Nuo Cantate sekmadienio (2020 05 10) laikomos pamaldos. Švenčiama tik Žodžio liturgija. Šis sekmadienis pasirinktas todėl, kad prieš jį esantysis yra Motinos diena, kurios metu, įprastai, bažnyčios gausiai lankomos. Kviečiame tą dieną nevykti pas mamas.
2. Rekomenduojame pamaldas laikyti lauke.
3. Pamaldų metu parapijiečiams privaloma būti su apsauginėmis kaukėmis, o bažnyčios privalo būti aprūpintos dezinfekcinėmis priemonėmis.
4. Pamaldų metu negiedama nei liturgija, nei bendros giesmės (dėl apsauginių kaukių naudojimo).
5. Pamaldų metu žmogus nuo kito žmogaus lauke turi laikytis saugaus 2 metrų atstumo, o viduje vienam žmogui turi būti skira ne mažiau nei 10 kvadratinių metrų.
6. Suprantame, kad žmonės yra pasiilgę vieni kitų ir yra įpratę bažnyčioje bendrauti artimai ir šiltai. Tačiau prieš pamaldas ir po pamaldų parapijiečių prašome nesibūriuoti ir vengti artimo kontakto.
7. Toliau sekmadieniais bus transliuojamos pamaldos 11 valandą Kelio Facebook ir Youtube paskyrose.
8. Toliau kasdien 20 val. meldžiamės „Tėve mūsų“, kur tai įmanoma, skambiname bažnyčių varpais ir giedame 311 giesmę.
9. Visi kiti renginiai bei veiklos (sekmadieninės mokyklėlės, konfirmantai, chorai, Biblijos studijos) Bažnyčioje tebėra atšaukti, kaip anksčiau nutarta, iki birželio 1 d.
10. Ir toliau karantino metu nešarvoti bažnyčiose. Laidojimo pamaldos turi vykti lauke, dalyvaujant patiems artimiausiems žmonėms.

Dėl bažnytinių patarnavimų kreiptis į kunigą V.Klesevičių tel.8 611 18166.

 

Laida “Kelias” per “LRT Kultūra“ kanalą rodoma  sekmadieniais 8 val.

Lietuvose evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija, atsižvelgdama į LR vyriausybės nuo lapkričio 7 d. skelbiamą karantiną, primena ankstesnes, pavasario karantino metu priimtas nuostatas bei priima kai kurias naujas.

1. Pamaldos evangelikų liuteronų bažnyčiose yra laikomos. Taip pat organizuojamos nuotolinės pamaldos. Atsižvelgdamas į epidemiologinę situaciją parapijoje bei tikinčiųjų poreikius, dėl pamaldų laikymo ar atšaukimo sprendžia parapijos klebonas.

2. Bažnyčiose laikomi visi patarnavimai.

3. Rekomenduojame rizikos grupėms priklausantiems asmenims nesilankyti pamaldose.

4. Parapijiečiai privalo dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes. Bažnyčiose turi būti paruoštas ir naudojamas dezinfekcinis skystis.

5. Pamaldų metu žmogus nuo kito žmogaus turi laikytis saugaus 2 metrų atstumo tarp asmenų arba artimų asmenų grupių (pvz. šeimos narių). Bažnyčioje vienam žmogui turi būti skira ne mažiau nei 10 kvadratinių metrų.

6. Pamaldos laikomos su Šventosios Vakarienės sakramentu, dalyviams prie altoriaus prieinant ir suklaupiant po vieną šeimą / žmogų. Kunigai dalija Kristaus kūną, pamirkę į taurę ir paduodami žmogui į ranką. Šventosios Vakarienės dalyviai dezinfekuoja rankas, prieš ateidami prie altoriaus. Šventosios Vakarienės metu kunigai dėvi kaukes, naudoja dezinfekcines priemones.

7. Visi kiti renginiai bei veiklos (sekmadieninės mokyklėlės, konfirmantų pamokos, choro repeticijos, Biblijos studijos ir kt.) Bažnyčioje nevykdomi. Kai įmanoma, veikla organizuojama nuotoliniu būdu.

8. Karantino metu nešarvojama bažnyčiose. Laidojimo pamaldos turi vykti lauke – kapinėse, dalyvaujant patiems artimiausiems žmonėms.

Lapričio 8 d., švęsdami trečiąjį sekmadienį prieš Adventą, skaitysime Dievo žodį iš apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams: „Juk Kristus numirė ir atgijo, idant būtų ir gyvųjų, ir mirusiųjų Viešpats.“ (Rom 14,9)

Tegu mūsų Viešpats Jėzus Kristus, sunaikinęs nuodėmę ir mirtį, apsaugoja mūsų kūnus ir sielas. Ir mes, keliaudami per nerimo pripildytą pasaulį, su meile ir kantrumu pasirūpinkime vieni kitais, kaip Kristus mumis rūpinasi.

Brolis Kristuje,

vyskupas Mindaugas Sabutis

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos pirmininkas

Jūs galite paremti savo parapiją skirdami 1,2% GPM . Visa tai galite padaryti internetu iki liepos 1 d.

1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) čia.
   2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite „Deklaravimas“, tada kairiajame vertikaliame meniu – „Pildyti formą“.
   3. Pasirinkite „Prašymas skirti paramą“.
   4. Užpildykite FR0512 v.4 formą tiesiogiai EDS portale (gaublio ženkliukas).
   5. Jums reikia užpildyti šiuos laukelius:

 

• 5 Mokestinis laikotarpis – 2019
• 6S Mokesčio dalį skiriu paramos gavėjams – ✔
• E1 Gavėjo tipas – 2[paramos gavėjas]
• E2 Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 300010983
• E4 Mokesčio dalies dydis (procentais) –iki 1,2
• E5 Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio – vėliausiai iki 2023 m. [pildoma tik norint paramą skirti ilgiau kaip 1 metus]

Liepos 21-28 d. Lietuvoje susitiko iš Vokietijos ir Amerikos atvykę Weber giminės. Vištytyje aplankė savo tėvų ir senelių bažnyčią, apžiūrėjo namus, kuriuose kadaise prieš karą gyveno Weber, susitiko su pažįstamais ir kaimynais, pakalbino senuosius Vištyčio gyventojus.

Tobias pasidalino savo mamos išsaugotomis istorinėmis Vištyčio nuotraukomis

 

Trudy Davis iš Kanados sutiko pasidalinti istorine savo šeimos nuotrauka. Joje užfiksuota prosenelio Georg Birkoben (Berkoben) gimusio 1858 m. Varteliuose ir mirusio 1939 m. Vaitkabaliuose laidotuvių akimirka. Nuotraukos priekyje galime matyti senelius Anna Koch Birkoben ir Josef Birkoben, o taip pat ir kitus šeimos narius: Kerstein, Neubacher, Koch, Budnik Doszkis ir kunigą Bambulį.

Gegužės 24 d. Vištyčio bažnyčioje Lorinda ir Edwin 38 santuokos metinių proga darkart atnaujino savo santuokos įžadus. Ar tai svarbu? Ar svarbu kokioje vietoje? Amerikoje gyvenanti Lorinda šiam įvykiui pasirinko Lietuvą, pasirinko savo tėvų ir senelių bažnyčią. Viskas prasidėjo nuo juodos šilkinės skaros, kurią motina jai padovanojo prieš pat mirtį. Ši skara priklausiusi jos močiutei, kuri mirė Lietuvoje. Nuo tada Lorinda pradėjo ieškoti ir domėtis savo protėviais, o paieška ją atvedė į Lietuvą ir Vištytį. Vištyčio bažnyčioje Lorindos prosenelis Julius Ehlert vadovavo bažnyčios giedotojams. Čia buvo pakrikštyta jos senelė Anna Ehlert, kuri šioje bažnyčioje 1925 m. gruodžio 25 d. buvo ir sutuokta su Karol Darkowski. Išėję iš bažnyčios Lorinda su savo vyru nuvyko tiesiai į Vidgirius, kur gimė ir gyveno jos mama bei kiti giminaičiai. Savo šventinę puokštę Lorinda padėjo ant savo prosenelio E.Darkowski kapo. Šiose kapinėse yra palaidoti daugelis Lorindos giminaičių.

Kunigas V.Klesevičius su parapijos pirmininke O.Maknauskiene ir jos sūnumis

Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. (Jn 1,5)

Mieli broliai ir seserys Kristuje,

Kokie gražūs Dievo per evangelistą mums perduoti žodžiai!.. Tačiau kaip sunku tai patirti mūsų kasdieniame gyvenime. Ne veltui apaštalo ir evangelisto Jono simbolis yra erelis – tas, kuris gali žvelgti tiesiai į saulę.

Jonas šiomis dienomis prabyla j mus, kad ir mes nepasiliktume tamsybėse, bet pamatytume iš aukštybių nužengusią šviesą. Kai kada tamsumos atrodo tirštos ir neperregimos, o kai kada mums tamsu, nes žvilgsnis viltingai nuklysta kažkur kitur. Jau pirmieji žmonės taip troško Išganytojo, jog tikėjosi, kad jų pirmagimyje Kaine išsipildė Dievo žodis, duotas Pr 3,15, kur Dievas pažada iš moters gimsiantį Išgelbėtoją.

Tačiau šis pirmųjų tėvų sūnus tapo savo brolio žudiku, po įvykdyto nusikaltimo Dievui atrėžęs: Argi aš savo brolio sargas?! Tačiau mes tikrai švenčiame Dievo pažado išsipildymą. Viešpats įžengė į mūsų, žmonių, pasaulį. Pats tapo žmogumi – ne kad mus pasmerktų ir pražudytų, bet kad išgelbėtų. Jis, per kurį ir kuriam visa sukurta, tapo mažutėliu, kad vengtume ne Jo, bet nuodėmės, per kurią ateina tamsa ir mirtis. Jis užgimė ne dėl to, kad mes esame labai geri. Ir šiandien švenčiame ne todėl, kad esame verti.

Jis užgimė – Ir mes švenčiame vien dėl to, kad Jis mus pamilo. Vėliau apaštalams – o perjuos ir mums, visai Bažnyčiai, – Jis taria: Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jus aš draugais vadinu (Jn 15,13.15b). Mums visiems linkiu, kad Jėzų Kristų – Dievą, tapusį žmogumi, – tinkamai pagarbintume ir su džiaugsmu švęstume Jo Užgimimo šventę. Prisiminkime, kad tamsa Šviesos neužgožė. Nesvarbu, kokia toji tamsa – ar mūsų širdies, ar pasaulio, ar pragaro, ji visuomet nori įtikinti, kad jos žodis paskutinis. Kaip kadaise velnias įtikino pirmuosius žmones. Kaip Jėzui gimus Erodas stengėsi įtikinti save, žydus ir pagonis, išžudydamas Betliejaus apylinkių vaikelius. Kaip buvo Didįjį Penktadienį ant Golgotos kalno. Kaip būna ten, kur krikščionys persekiojami, kankinami ir žudomi. Kaip ten, kur niekinamas Viešpaties vardas. Piktoji dvasia nuolat mėgina suvedžioti žmones (net tikinčius), žinodama, kad ji jau nugalėta ir turi mažai laiko.

Šventuoju Krikštu mes buvome atgimdyti Dangui. Dievo Žodžiu esame ganomi. Jo paties Kūnu ir Krauju maitinami – kad būtume Jo nuosavybė dabar ir amžinai. Kad mus valdytų ne baimė, pyktis ir nesantaika, bet visur ir visada viešpatautų Jis. O mes, Jo vaikai, kitaip, nei Kainas, išpildytume Jo žodžius: Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti! (Jn 15,17). Palaimintos Kristaus Gimimo šventės!

Kristuje,

Vysk. Mindaugas Sabutis

2018 Kalėdos

Rugpjūčio 12 d. pamaldose turėjome garbių svečių iš Amerikos – Russ ir Jackie Forba. Russ Forba su savo žmona Jackie atvyko į Lietuvą, o taip pat ir Lenkiją aplankyti ir pamatyti vietų, kuriose iki karo gyveno, ūkininkavo bei meldėsi Forba bei Shlösser pavardėmis gyvenę artimi giminaičiai. Svečiai džiaugėsi, kad dar ir šiandien senelių lankyta Vištyčio liuteronų bažnyčia yra vis dar veikianti, bet kartu ir liūdėjo dėl bažnyčios kiauro stogo, kuriam pakeisti niekaip nepavyksta surasti pinigų, kad Lietuvos bankai nepriima jų čekių. Atsisveikinant svečiai žadėjo, kad kuo galėsim bandysim padėti, pakalbinsim ir giminaičius. 

Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus. (Apr 1,18)

Mielieji Kristuje,

Sveikinu Jus, drauge su visa krikščionija švenčiančius Velykas, Paschą – perėjimą iš mirties tamsos į gyvenimo šviesą.

Taip jau yra, kad mes, gyvenantys pasaulio šiaurėje, Kristaus Prisikėlimą švenčiame pavasarį. Mūsų vilties giesmėms ir maldoms lyg ir antrina pati gamta, kurios pabudimas liudija Kūrėjo meilę ir Jo dovanotą viltį. Tačiau tai nėra kokia nors „gamtos šventė“, nors ši diena ir svarbi visai kūrinijai. Juk ne visame pasaulyje šiuo metu gamta pabunda. Kai kur – priešingai. Žmonės patiria įvairias gamtos sukeltas nelaimes, nepriteklius ir kitokius vargus. Kita vertus, Dievas leidžia pavasariu džiaugtis ne tik mylintiems Dievą, bet ir Jį niekinantiems ar prieš Jo Žodį kovojantiems. Ne su gamta susijęs šis rytas, o su kapu. Mano ir tavo.

Moterys Velykų rytą rūpinosi, kas nuritins sunkų akmenį nuo Kristaus kapo, bet, atėjusios pas kapą, atrado, kad akmuo jau nuritintas, ir Viešpaties jame jau nebėra. Štai ta žinia, dėl kurios verta ne tik šiandien, bet ir kiekvieną gyvenimo rytą, dieną ir naktį Viešpatį garbinti bei Jam dėkoti. Tuščias Viešpaties Jėzaus Kristaus kapas, nuritintas akmuo nurodo ir į mano būsimą kapą, iš kurio aš prisikelsiu. Tuščias kapas liudija ir apie tavo kapą, kuris neliks tavo amžinaisiais namais, bet bus tik trumpa poilsio vieta.

Mūsų širdys, pavergtos nuodėmės ir mirties, būna tarsi beviltiški kapai. Kiekvienas žmogus yra sukausytas mirties pančiais. Mūsų pirmtėvių sukilimas prieš Dievą yra mumyse, ir tai liudija mūsų silpstantis kūnas, nerami siela, prislėgta sąžinė, nesantaika su artimaisiais ir nuolatinė baimė, pyktis bei abejingumas.

Velykos yra kvietimas išeiti iš savo kapo, nelikti mirtyje, bet priimti dovanojamą gyvenimą. Tai – priminimas, kad Kristaus gelbstinti ranka yra ištiesta į tave. Priminimas, kad Šventajame Krikšte esame sujungti su Kristumi Jo mirtyje ir Prisikėlime. Jis ne dėl savęs mirė ir prisikėlė, bet dėl tavęs – kad mirtum pasauliui, nuodėmei ir pragarui ir prisikeltum gyventi su Juo.

Kai Viešpats taria: Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas, Jis tai kalba mums, kad mes su Juo ištartume: „Viešpatie, mes buvome numirę, bet štai esame gyvi, nes Tu turi mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus.“ Leiskime Jam mus prikelti iš nuodėmės ir nevilties. Atpažinkime Jį, teikiantį gyvastį Žodžiu, Krikšto vandeniu, savo kūnu ir krauju. Leiskime Jam nuritinti kapo akmenį, kad amžinai regėtume gyvenimo šviesą Jo Artumoje.

Su Prisikėlimu!

Vyskupas Mindaugas Sabutis

AD 2018, Velykos