Vištyčio evangelikų liuteronų parapija

VIŠTYČIO EVANGELIKŲ LIUTERONŲ PARAPIJOS ISTORIJA

          Vištyčio evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 metais. 1844 metais buvo pastatyta akmeninė bažnyčia (akmenys buvo sumūryti su kalkių skiediniu, o stogas uždengtas čerpėmis). Bažnyčios bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 metais.

          Parapijai priklausė 485 šeimos iš trijų valsčių, 53 kaimų, iš kurių 23 kaimai prie Vištyčio parapijos priskirti tik 1930 metais. Anksčiau pastarieji priklausė Vižainių parapijai. 390 šeimų sudarė maži ūkininkai, 40 šeimų – amatininkai, 3 pirklių šeimos ir 52 darbininkų šeimos. Didžioji dalis parapijiečių gyveno gana toli nuo bažnyčios, kiti – 10-25 kilometrų atstumu. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis.

          1844 m. kovo 11-23 dienomis Virbalio parapijos visuotinio susirinkimo metu kunigu, o kartu ir Vištyčio filijos pirmuoju administratoriumi išrinktas kunigas iš Garliavos Leopold Eduard Erdmann (g. 1818 m.). Parapiją kunigas aptarnavo iki 1844 m. spalio 27 dienos. Augustavo evangelikai Erdmann išrinko superintendentu Augsburgo diacezijoje. Savo paskutinius gyvenimo metus jis praleido pas žentą superintendentą kunigą Sroką, Šakių parapijos klebonijoje. Ten jis ir mirė 1899 metais.

          Nuo 1844 spalio 27 dienos iki 1854 metų Vištyčio filija buvo aptarnaujama Virbalio parapijos kunigo Gottlieb Gensch. Po jo mirties Vištyčio parapijos administratorius buvo kitas Virbalio parapijos kunigas Alexander Szulcas. Nuo 1857 metų Vištyčio filija administruojama Vižainio parapijos kunigų H.Haberkant ir W.Multanowski.    1860 metais Vištyčio parapija sulaukia vietinio kunigo E.R.Schröder, kuris po metų tarnybos mirė. Jis – vienintelis kunigas, palaidotas Vištyčio evangelikų liuteronų kapinėse. Nuo 1861 iki 1869 metų Vištyčio filija administruojama Vižainio parapijos kunigo ir vėlesnio Augustavo diacezijos superintendento W.Wernike. Metrikacija vesta lenkų kalba, nuo 1868 metų pagal rusų valdžios įsakymą pradedama rašyti rusų kalba.

          Nuo 1869m. iki  1878 metų Vištyčio filija administruojama Virbalio parapijos kunigo A.Sachs. Po jo Vištyčio filija  vėl administruojama Vižainių parapijos kunigo A. von Kweiser, kuris vėliau persikėlė kunigauti į Varšuvą.

          Po kunigo Kweiser iki 1907 metų Vištyčio filija aptarnaujama Vižainių parapijos kunigo H.Vernike. Jis išleido knygą: “Er führet mich zum frischen Wasser” (“Jis veda mane prie švaraus vandens”). Ši knyga savo giliomis religinėmis mintimis tapo paguoda gyvenime nuskriaustiesiems. Nuo 1907 m. iki 1911 metų Vištyčio filija aptarnaujama Vižainių parapijos kunigo A. Wiemer, kuris vėliau persikėlė į Tauragės parapiją. Po jo išvykimo Vištyčio parapija administruojama Virbalio parapijos kunigo Karl von Macziulski. Jo kunigavimo metais parapija sulaukia iš Varšuvos generalinio superintendento J.Bursch vizitacijos.

1913 metais birželio mėnesį šiame regione vyksta dideli rusų kariuomenės manevrai. Virbalio evangelikų klebonijoje įvyko karinis pasitarimas, kuriame dalyvavo aštuoni generolai. Tai buvo Rusijos ruošimasis karui su Vokietija, kuris prasidėjo 1914 metų rugpjūčio mėnesį, dėl to kunigas ir vargoninkas pasitraukė į Rusiją.

1915 metais Vištytis, po karo veiksmų pusiau sudegintas, buvo užimtas vokiečių kariuomenės. Karo metais Vištyčio parapijoje kunigai nuolat keitėsi. Dažniausiai tai buvo vokiečių armijos kapelionai: Palmer, Keller ir Laskawer. 1918 metais, karui pasibaigus, Vištytis buvo užimtas lenkų, o tik vėliau – lietuvių. Parapija vėl buvo aptarnaujama kunigo Karl von Macziulski iš Virbalio.

1923 metais Vištyčio parapija išreiškė norą turėti savo kunigą. Lietuvos evangelikų liuteronų Konsistorija, patenkindama parapijos prašymą, nuolatiniu Vištyčio bažnyčios parapijos kunigu paskyrė J.Wischerop. Jo kunigavimo metu parapija įsigijo kleboniją. Kunigui J.Wischerop išvykus į Kauno parapiją, Vištyčio filija aptarnaujama Kybartų kunigo Eckart, vėliau, iki 1930 metų, – Virbalio parapijos kunigo M.Lokio. Nuo 1930 metų Vištyčio parapijos pastoviu kunigu paskirtas M.Bumbulis. Jo kunigavimo metais Vištyčio filija tapo savarankiška parapija.

Karas sustabdė parapijos veiklą, o parapijiečiai išsisklaidė po visą pasaulį. Nacionalizuota bažnyčia buvo paversta traktorių dirbtuvėmis.

1993 m. kovo 23 d., surinkus 20 tikinčiųjų grupę, pirmuoju parapijos pirmininku išrenkamas Osvaldas Šmitas. 1993 m. parapijos kunigu paskiriamas V.Kelertas.

1993 m. balandžio 16 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu įregistruojama Vištyčio evengelikų liuteronų bendruomenė. 1994 m. liepos 8 d. viršaičio B.Politos potvarkiu Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčios pastatas perduodamas bendruomenei.

Po pasaulį pasklidę parapijos nariai ir jų artimieji ėmėsi rinkti aukas ir siųsti į Lietuvą, kad jų lankyta bažnyčia vėl būtų atstatyta.

1996 m.

1998 m. rugpjūčio 30 d., XII sekmadienį po Šv.Trejybės, pašventinama po sugriovimo atstatyta bažnyčia.

2001 m. gegužės 31 d. parapijos kunigu paskiriamas V. Klesevičius.

2001 m. liepos 19 d. bažnyčioje koncertavo Oberlausitz (Vokietija) miesto pučiamųjų orkestras.

2001 m. rugpjūčio pirmomis dienomis Vištytyje organizuota kelių dienų bendra stovykla su danų jaunimu. Stovyklos užbaigimą apvainikavo koncertas Vištyčio bažnyčioje.

2002 m. Vištyčio parapijoje pirmą kartą buvo organizuota “Samariečio krepčio“ akcija “Vaikų Kalėdos“, kurios jau kitais metais išsiplėtė, nes gautos dovanos buvo išdalintos ne tik bažnyčioje, bet ir Vištyčio P.Kriaučiūno vidurinėje mokykloje, kur buvo parodytas ir spektaklis.

Nuo 2002 m. prie Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčios pradėtos organizuoti vaikų ir jaunimo krikščioniškos stovyklos.

2003 m. atgaivinta Kapinių šventės tradicija, kai tikintieji pamaldoms susirenka savo parapijos kapinėse.

2008 m. surengta pirmoji suaugusiųjų Biblijos stovykla, į kurią susirinko Vištyčio ir Marijampolės parapijų tikintieji.

2009 m. pradėtos organizuoti krikščioniškos šeimų stovyklos, kurios pakeitė lig tol vykusias vaikų stovyklas.

2009 m. buvo įsitrauktą į gražų projektą “Pensininkai padeda pensininkams Rytų Europoje“. Jo metu buvo aplankomi pensininkai, kuriems dovanojama maisto produktų paketas.

2009 m. įvyko pirmoji konfirmacija.

2011 m. pirmą kartą Vištyčio bažnyčioje įvyko vaikų “Giesmių giesmelės“ šventė, į kurią atvyko trylika kolektyvų iš skirtingų parapijų. Savo parapiją atstovavo ir Vištyčio vaikai, kurie giedojo bendrame Vištyčio ir Marijampolės ansamblyje.

2017 m. metų pabaigoje Vištytį pasiekė čerpės iš Vokietijos. Deja, bet pakeisti seną stogo dangą pavyko tik 2021 m. Šiuo metu ieškomos lėšos sutvarkyti bažnyčios vidų, kur reikia pakeisti lubas ir grindis.